.jpg)
Darbo reikšmė
Darbą dirbti netingėsi – bado neregėsi.
Darbo šaknys karčios, bet jo vaisiai saldūs.
Devyni amatai, dešimtas – badas.
Ėdu kaip pons, dirbu kaip šėtons.
Gera gaspadinė iš nieko valgį padaro.
Geras darbas pats save giria.
Gulėdamas sotus nebūsi.
Iš guolio nekepsi raguolio.
Jaunas tinginiausi – senas ubagausi.
Ką gali padaryti šiandien, neatidėk ant rytojaus.
Ką pasėsi, tą ir pjausi.
Ranka rankai nelygu.
Senas jautis vagos negadina.
Liaudies buitis
Ateina kalėdos – gaspadoriams bėdos.
Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
Bėda bėdą veja.
Gyvena kaip žirnis prie kelio: kas eina – tas skina, kas nori – tas mina.
Ir gandas buvo, kad vargai pražuvo; durniai patikėjo ir džiaugtis pradėjo.
Kai bėdos apsėda, tai ir pakaušį praėda.
Kur trumpa, ten ir trūksta.
Ne bėda, kad duonos yra.
Velnias dūšios, o šuva skolos neturi.
Viena bėda – ne bėda.
Viena bėda – ne bėda: dvi trys kai apsėda, tai žmogų suėda.
Klasės. Socialiniai santykiai
Bagotas biednam, o biednas bulvei skūrą lupa.
Bagotas kaip šuo kudlotas.
Bloga, iš mužiko pono sulaukus.
Daktaras ligonį žiūri, bet jau saują atkišęs turi.
Engia kaip baudžiavos metu.
Esti, ka dir dideliam ponui nebėra kur atsisėsti.
Geria kraują kaip dėlė.
Girtuoklio gerklė, kunigo kišenė – neužveriami.
Išsiėdusi kaip kunigo gaspadinė.
Kur rūmai, ten dūmai.
Meluoja kaip seimo atstovas.
Plėšia žmones kaip vanagas.
Teisybė ant galo lazdos.
Valdžios pažadais sotus nebūsi.
Viena ranka duoda, kita atima.
Žadėjo duoną, o davė akmenį.
Žmogus. Žmogaus savybės
Akys nori, širdis nepriima.
Akmuo kantrus, o žmogus dar kantresnis.
Apsukrus nebadauja: kai reikia ir sausoj vieto žuvauja.
Baimė turi didžias akis.
Boba senyn – liežuvis ilgyn.
Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
Geros akys dūmų nebijo.
Girtam ir baloj sausa.
Girtam marios iki kelių.
Girtas plepėjo, ką blaivus galvoj turėjo.
Gyvas – visiems peilis, kai numirė – visi gailis.
Ir mokytas kartai nueina šunimi vedinas.
Į ką jaunas įprasi, tą senas teberasi.
Jaunystės griekai – senatvės vargai.
Juo daugiau turi, juo daugiau nori.
Kiek akys norės, tiek niekas neturės.
Kiekvieno nagai į save riesti.
Kraujas – ne vanduo, širdis – ne akmuo.
Meilė – ne seilė, nenurysi.
Nerasi medžio be šakos, o žmogaus – be ydos.
Papratimas – tai antras prigimimas.
Senam – griekai, jaunam – niekai.
Žilas plaukas galvon – velnias uodegon.
Žmogus senyn – nagai aštryn.
Pasaulėžiūra ir moralė. Žmonių tarpusavio santykiai
Akis už akį, dantis už dantį.
Akyse giria, už akių spiria.
Akyse - kaip šilkas, už akių kaip vilkas.
Ant kito šapą pamato, o ant savęs – nė vežimo.
Atėjau neprašytas, išeisiu nevarytas.
Blogi draugai ir gerą išveda iš kelio.
Dalykimės ka dir musę, bet per pusę.
Dėl ilgo liežuvio ne vienam dantys išgriuvo.
Dieve, duok vienam gimti, ne vienam būti.
Geram visi geri, blogam visi blogi.
Geriau patylėt, negu niekai kalbėt.
Glosto, kol naudingas, giria, kol reikalingas.
Į bėdą nepapuolęs, draugo nepažinsi.
Jei nori netekt draugų – paskolink pinigų.
Kame lojai, ten ir lak.
Kas žadėta, tur būt ištesėta.
Kiaulės akys sarmatos neturi.
Kitiems nepadėsi – nepadės niekas ir tau.
Kur vienybė, ten galybė.
Nei pats valgo, nei kitam duoda.
Nekask duobės kitam – pats įkrisi.
Neskani duona, svetimu peiliu riekta.
Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs.
Pirma meiliai, paskui – peiliai.
Savas šuva skaudžiai kanda.
Sotus alkano neužjaučia.
Su kokiu sutapsi, tokiu ir pats patapsi.
Sutarimas kalnus varto.
Teisybė akis bado.
Tyla – gera byla.
Varnas varnui akies nekirs.
Vienas ir košėj prapulsi.
Visi už vieną, vienas už visus.
Žuvis ir svečias trečią dieną dvokia.
Šeima. Santykiai
Anyta – velnio pramanyta.
Anyta – velnio pramanyta, marti – gerklėj karti.
Bėda vedus, bėda nevedus.
Brangus tėvams vaikas, bet ir čia turi būti saikas.
Brolis mano – valgyk duoną savo.
Dėkui, dieve – duktė ištekėjo, neduok, dieve – sūnus nori ženytis.
Gera pati vyrui kelią rodo.
Geras žentas blogo sūnaus neatstoja.
Gerų tėvų geri ir vaikai.
Gyvenimas be vyro kartesnis už pipirą.
Gyvenimas be žmonos – lyg daržas be tvoros.
Ir geriausią anytą marti peikia.
Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
Koks šeimoj, toks ir viešumoj.
Koks tėvas, toks ir sūnus.
Lepinamam vaikui ragai dygsta.
Maži vaikai kuprą laužia, o dideli širdį graužia.
Pats su pačia kaip šuo su kate.
Savi vaikai – su sparnais, svetimi – su ragais.
Tarp dviejų auklių vaikas be galvos.
Vaikas seka tėvo taką.